- pakraštė
- pakraštė̃ sf. (3b) žr. pakraštys 1: Takas vinguriavo pačia skardžio pakrašte J.Jabl. Štai, štai! Bitinas, – rodau aš pirštu bitukę, kuri kopa pakrašte avilin, didesnė negu kitos V.Krėv. Sunešė šieno piliakalnio pakraštėn, nes ten sausiau, ir sugulė TŽIV445. Čia slidu, eikim pakraštėle Rm. Eikit pakraštė̃lėm pakraštė̃lėm, ir išeisit Ul.
Dictionary of the Lithuanian Language.